| Praėjusią vasarą gyvenančiųjų Sofijoje niekas neklausė, ar jie nori priimti ledinio kibirėlio iššūkį. Liepos 8-ąją dangus tiesiog ėmė ir prapliupo graikinio riešuto dydžio ledo gabaliukais. Aš, stovėdama vidury kambario, meldžiau Dievo, kad neištaškytų buto langų. Tuo pat metu ir keikiau save, kokio bieso trenkiausi į šitą šalį, kur pavojus gyvybei krenta tiesiai iš dangaus. Vienok, šis ledinis patyrimas tapo įžanga į įdomius kultūrinių skirtumų tyrinėjimus, kuriuos smagu apžvelgti po beveik metų trukmės stebėjimo. |
Savąją istoriją apie baisiąją krušą pasakojau turbūt kiekvienam besidominčiam, kaipgi man sekasi pratintis Bulgarijoje. Man ta diena buvo įvykis. Ir, tiesą sakant, daugiau ne dėl pačios audros, bet dėl bulgarų reakcijos į ją.
Po visko pėdindama į parduotuvę tikėjausi išvysti besipiktinančius vietinius: vairuotojus, kurių automobilių stogai pilni įdubimų; lauko kavinukių savininkus, kurių baldai suniokoti; gėles prižiūrinčias bobulytes, kurių maži džiaugsmai sumalti ne į miltus, o šlapią bjaurią buzą. Vakare įsijautusi junginėjau visus TV žinių kanalus tikėdamasi emocingo reportažo apie Sofiją nusiaubusią krušą.
Nieko panašaus nebuvo. Parduotuvėlių ir kavinukių darbuotojai ramiai sau šlavė ledo gabalus, statė baldus į staiga išlindusios saulės atokaitą. Dėl suniokotų gėlynų niekas nesuko galvos. Žinių laidose buvo gilinamasi į politines periperijas, o ne į orą.
Mes, lietuviai, apie orą kalbame nuolatos. Visada turime ką pasakyti apie orus. Tai gali tapti pagrindine pokalbio tema ar neišsenkančiu šaltiniu interneto juokeliams.
Bulgarai apie orą paprastai nekalba visai. Taip, klimatas čia šiltas ir švelnus. Tačiau keičiasi jis taip dažnai, kad tiesiog neverta apie tai net galvoti. Tik gyvenant Bulgarijoje pamačiau ir pradėjau suvokti, kokios galingos yra stichijos. Koks silpnas yra žmogus. Bulgarų tauta su tuo žmogiškuoju silpnumu yra absoliučiai susigyvenusi ir nesivargina galvodama apie dalykus, kurių pakeisti ar kontroliuoti vis tiek negali.
Po visko pėdindama į parduotuvę tikėjausi išvysti besipiktinančius vietinius: vairuotojus, kurių automobilių stogai pilni įdubimų; lauko kavinukių savininkus, kurių baldai suniokoti; gėles prižiūrinčias bobulytes, kurių maži džiaugsmai sumalti ne į miltus, o šlapią bjaurią buzą. Vakare įsijautusi junginėjau visus TV žinių kanalus tikėdamasi emocingo reportažo apie Sofiją nusiaubusią krušą.
Nieko panašaus nebuvo. Parduotuvėlių ir kavinukių darbuotojai ramiai sau šlavė ledo gabalus, statė baldus į staiga išlindusios saulės atokaitą. Dėl suniokotų gėlynų niekas nesuko galvos. Žinių laidose buvo gilinamasi į politines periperijas, o ne į orą.
Mes, lietuviai, apie orą kalbame nuolatos. Visada turime ką pasakyti apie orus. Tai gali tapti pagrindine pokalbio tema ar neišsenkančiu šaltiniu interneto juokeliams.
Bulgarai apie orą paprastai nekalba visai. Taip, klimatas čia šiltas ir švelnus. Tačiau keičiasi jis taip dažnai, kad tiesiog neverta apie tai net galvoti. Tik gyvenant Bulgarijoje pamačiau ir pradėjau suvokti, kokios galingos yra stichijos. Koks silpnas yra žmogus. Bulgarų tauta su tuo žmogiškuoju silpnumu yra absoliučiai susigyvenusi ir nesivargina galvodama apie dalykus, kurių pakeisti ar kontroliuoti vis tiek negali.
Dažnai juokauju, kad pagrindinė frazė, kurią reikia žinoti norint išgyventi Bulgarijoje, yra няма проблем (liet. Jokių problemų). Nesvarbu, kas beatsitiktų, jie kartoja tą patį ir mus, lietuvius, užknisa, nes mums tas kartojimas primena tiesiog problemų ignoravimą.
Įdomiai bulgarai suvokia ir planavimo sąvoką. Kartais suplanuoja viską iki smulkmenų, o paskutinę minutę planą kardinaliai pakeičia. Elgiasi lygiai taip pat, koks čia yra oras: keičiasi ir nepasiduoda prognozėms. Ir nemato tame problemos. Žiūri į tavo susirūpinusį lietuvišką veidą ir šypsodamiesi sako: няма проблем!
Dar vienas įdomus atradimas man ėmė ryškėti tik pradėjus gyventi su bulgaru. Mes, lietuviai, esame tikrų tikriausi kaupikai! Kaupikė esu ir aš. Einu į parduotuvę ir į krepšelį visko prisikraunu žymiai daugiau, nei man tą dieną reikia (vyras nuoširdžiai stebėdamasis klausdavo, ar aš tikrai tiek suvalgysiu, o aš pykdavau galvojama sau "Ar jam gaila?!").
Paprastai pasiimu ir ko nors nelabai man apskritai reikalingo vien todėl, kad akcija, o iki gaminimo dienos produktas, tikiuosi (!), neturėtų sugesti. Taip darau iš įpročio - įpročio būti pasirengus, įpročio didžiąją metų dalį žiemoti. Galbūt rytoj lis, o galbūt keliai bus slidūs ir aš tingėsiu eiti į parduotuvę vien pakelio pieno. Geriau dabar nupirksiu iškart du. Arba va, kokios gražios braškės (jei vasara). Paimsiu daugiau, nes šaltoka ir neaišku, ar šiemet daugiau jų rasiu kur pirkti.
Įdomiai bulgarai suvokia ir planavimo sąvoką. Kartais suplanuoja viską iki smulkmenų, o paskutinę minutę planą kardinaliai pakeičia. Elgiasi lygiai taip pat, koks čia yra oras: keičiasi ir nepasiduoda prognozėms. Ir nemato tame problemos. Žiūri į tavo susirūpinusį lietuvišką veidą ir šypsodamiesi sako: няма проблем!
Dar vienas įdomus atradimas man ėmė ryškėti tik pradėjus gyventi su bulgaru. Mes, lietuviai, esame tikrų tikriausi kaupikai! Kaupikė esu ir aš. Einu į parduotuvę ir į krepšelį visko prisikraunu žymiai daugiau, nei man tą dieną reikia (vyras nuoširdžiai stebėdamasis klausdavo, ar aš tikrai tiek suvalgysiu, o aš pykdavau galvojama sau "Ar jam gaila?!").
Paprastai pasiimu ir ko nors nelabai man apskritai reikalingo vien todėl, kad akcija, o iki gaminimo dienos produktas, tikiuosi (!), neturėtų sugesti. Taip darau iš įpročio - įpročio būti pasirengus, įpročio didžiąją metų dalį žiemoti. Galbūt rytoj lis, o galbūt keliai bus slidūs ir aš tingėsiu eiti į parduotuvę vien pakelio pieno. Geriau dabar nupirksiu iškart du. Arba va, kokios gražios braškės (jei vasara). Paimsiu daugiau, nes šaltoka ir neaišku, ar šiemet daugiau jų rasiu kur pirkti.
Tik gyvenant Bulgarijoje pamačiau ir pradėjau suvokti, kokios galingos yra stichijos. Koks silpnas yra žmogus. Bulgarų tauta su tuo žmogiškuoju silpnumu yra absoliučiai susigyvenusi ir nesivargina galvodama apie dalykus, kurių pakeisti ar kontroliuoti vis tiek negali.
Lietuva yra stabilaus klimato šalis. Ir šalta pas mus, sakykit, ką norit. Jei šviečia saulė, tai tik pusdienį. Jei lyja, tai visą savaitę. Per tavo ir mano gimtadienį, per Jonines arba kai tau prasideda atostogos. Ir tu kalbi apie tai ir piktiniesi, nes nu blemba, nori kaip žmogus pailsėti, nori nuvažiuoti prie ežero, nori padirbėti sode, o čia ėmė ir pradėjo lyti (beje, pradėti lyti yra labai tiksli gramatinė forma, reiškianti ilgo niūraus veiksmo pradžią).
Bulgarijoje niekada nepradeda lyti. Čia dažniausiai pa-lyja. Palyja ir nustoja. Tada vėl šviečia saulė. Vėl truputį palyja.
O kartais čia lyja ledais, kurie viską išdaužo ir sunaikina. Būtent todėl neverta nieko daug prisikaupti ar į kažką investuoti pernelyg daug vilčių. Pavyzdžiui, į visaip popintų braškių derlių. Ravi, prižiūri, stengiesi, o čia šast užlyja ir lieka iš tavo darbo tik purvina uogienė. Bet dėl to nereikia rūpintis, няма проблем, dar spės užaugti kitų braškių.
Šaltas klimatas mus, lietuvius, išugdė itin rūpestingus ir atsakingus. Pavyzdys gal kiek neįprastas, bet tik nesakykite, kad netikslus: ar pamenate, kaip rūpestingai būdami paaugliai planuodavote savo tūsus? Lietuvoje šalta ir dėl to reikia gauti plotą.
O kartais čia lyja ledais, kurie viską išdaužo ir sunaikina. Būtent todėl neverta nieko daug prisikaupti ar į kažką investuoti pernelyg daug vilčių. Pavyzdžiui, į visaip popintų braškių derlių. Ravi, prižiūri, stengiesi, o čia šast užlyja ir lieka iš tavo darbo tik purvina uogienė. Bet dėl to nereikia rūpintis, няма проблем, dar spės užaugti kitų braškių.
Šaltas klimatas mus, lietuvius, išugdė itin rūpestingus ir atsakingus. Pavyzdys gal kiek neįprastas, bet tik nesakykite, kad netikslus: ar pamenate, kaip rūpestingai būdami paaugliai planuodavote savo tūsus? Lietuvoje šalta ir dėl to reikia gauti plotą.
Nepastovus, nestabilus klimatas bulgarų tautą išmokė gyventi šia diena, nieko pernelyg daug neprisikaupti ar į kažką investuoti pernelyg daug vilčių. Laikantis tokios strategijos nesėkmės atveju nusivylimas nebūna toks stiprus ir viskas užglaistoma paprasčiausiu няма проблем.
Bulgarijoje (jauni) žmonės baliavoja parkuose. Niekas čia neknisa proto dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. Tiesa, kai karšta, tai paprastai maukiamas alus ar gurkšnojamas vynas, rakijos ar degtinės paprasčiausiai nesinori, per sunku ją gerti. Bent jau Sofijoje parkų yra pačių įvairiausių: didesnių ir mažesnių, viešesnių ir atokesnių, labiau socialių, tinkamų ieškotis partnerio ar visiškai nuošalių, tinkamų su rastuoju partneriu nuveikti ką nors malonaus. Visi be išimties parkai tinkami baliavoti.
Gyvenimas Bulgarijoje mane moko gyventi šiandien. Čia niekada nežinai, koks bus šios dienos vakaras ar rytojaus rytas, kada dangus prapliups ledais ar žemė nuspręs truputį pasirangyti (taip, žemės drebėjimų čia irgi būna). Čia neverta užsipirkti trijų kilogramų vyšnių, nes jau kitą rytą jos paprasčiausiai supus. Neverta rankinėje nešiotis skėčio, nes lietus greitai liausis. Neverta planuoti darbų iki smulkiausių detalių, nes bulgarai juos (tikriausiai) kaip reikiant pakoreguos. Ir gali trepsėt iš pykčio kiek sau nori. Няма проблем, šypsosis tau bulgaras.
Gyvenimas Bulgarijoje mane moko gyventi šiandien. Čia niekada nežinai, koks bus šios dienos vakaras ar rytojaus rytas, kada dangus prapliups ledais ar žemė nuspręs truputį pasirangyti (taip, žemės drebėjimų čia irgi būna). Čia neverta užsipirkti trijų kilogramų vyšnių, nes jau kitą rytą jos paprasčiausiai supus. Neverta rankinėje nešiotis skėčio, nes lietus greitai liausis. Neverta planuoti darbų iki smulkiausių detalių, nes bulgarai juos (tikriausiai) kaip reikiant pakoreguos. Ir gali trepsėt iš pykčio kiek sau nori. Няма проблем, šypsosis tau bulgaras.