Vakar apsilankiau dar vienoje ypatingoje Bulgarijos vietoje - Kaliakros iškyšulyje. Tai siauras, 2 km ilgio ir 70 m virš jūros lygio iškilęs status ir strategiškai svarbus bulgariškos žemės lopinėlis. Deja, jei dieną prieš tai lankydamasi Madaroje pajutau ten tiesiog ore tvyrančią ramybę ir magiją, Kaliakros iškyšulys man paliko įtampos, nerimo, nesaugumo įspūdį. |
Tikrai jautriai priėmiau prieš vykstant į Kaliakrą perskaitytą legendą, neva osmanams be paliovos atakuojant bulgarus ir šiems praradus viltį atsilaikyti, 40 gražių nekaltų mergaičių visos kartu susipynė savo ilgas kasas, kad negalėtų viena nuo kitos atsiskirti ir nušoko nuo uolos pasirinkusios verčiau mirtį nei priešo prievartavimus...
500 metų trukęs Osmanų imperijos jungas man iki šiol sunkiai suvokiamas. Turiu prisipažinti, kad tai atradau tik pradėjusi gyventi Bulgarijoje. Iki tol naiviai maniau, kad tik Lietuva yra Rytų ir Vakarų kryžkelėje, kad tik mus priešai dalinosi ir persidalino. Iš pačių bulgarų teko girdėti liūdną išvadą, kad jų žemė tiesiog permirkusi svetimų tautų sperma... Bet priešo poreikis prievarta palikti savo genų okupuotame krašte turbūt jau atskira tema. Taip, tai pasakiško grožio vieta. Galvą košia stiprus vėjas (netoliese įrengta ir nemažai vėjo jėgainių), dar važiuodamas automobilyje pradedi justi specifinį Juodosios jūros kvapą, o išlipus užuodi svaiginančius aplink žydinčių laukinių vyšnių krūmus (tikrai, į medžius net nepanašūs). Gražu. Bet tuo pačiu ir pavojinga. Į jūrą išsikišęs žemės gabalėlis visais laikais buvo tikras masalas priešams atakas pradėti būtent nuo čia.