Vasario pabaigoje Bulgarijos turgūs žaliuoja nuo salotų, petražolių, krapų, raudonuoja nuo graikiškų braškių, trykšta gyvybe ir pavasariu. Gaivumo išsiilgęs skrandis nesipyksta ir su pinigine - Sofijos Moterų turgus garsėja kaip viena pigiausių sostinės vietų. Kadangi „pigu“ yra gana reliatyvi sąvoka, kviečiu patiems pasidairyti ir įvertinti bulgariškas vaisių ir daržovių kainas (jos nurodytos levais, 1 levas yra apytiksliai 0,5 euro) |
Женски пазар arba lietuviškai - Moterų turgų - Sofijoje rasite visai netoli Serdikos metro stotelės ir Bania Baši mečetės miesto centre - dailus jo minaretas bus geriausias orientyras. Seniau šiame turguje prekiaudavo tik moterys, užtat ir pavadinimas toks. Šiandien prekiauja ir vyrai, vis dėlto moterų prekeivių, regis, daugiau. Dauguma negaili gerklės siūlydamos savąsias petražoles ir kitas daržo gėrybes, vis ragina pirkti, bet neįkyri, kaip kad prekijai Turkijoje ar Egipte. Visos daržovės atrodo labai šviežios ir gaivios, mat kiekviena prekiautoja turi slaptą ginklą - vandens sklidiną skylėtą buteliuką-purkštuvą, kuriuo darbuojasi kone išvien. Man nedrąsiai šypsantis, rėkti nustoja ir švelniai kreipiasi "Миличка..." (lietuviškai mieloji, meilute), ragina rinktis ar bent paragauti. Aš gi tuo tarpu džiaugiuosi, kad pagaliau šiuo egzotišku nuotykiu - bulgarišku turgumi - galiu nuoširdžiai mėgautis, mat suprantu, ką man sako ir gebu greitai perskaityti visas kirilica greitosiomis užrašytas keverzones. |
Bulgariško krieno pirkti neskubėjau, maišeliais supakuotų rūgštynių - taip pat. Tačiau jau prieš keletą dienų neatsispyriau pagundai pasmaližiauti raudonomis, kvepiančiomis, tiesa, iš kaimyninės Graikijos atgabentomis braškėmis (Bulgarijoje jų sezonas prasidės kiek vėliau, tačiau laukti, spėju, netruks). Anądien buvo skanios, tad pirkau ir šiandien. Berašydama kramsnoju - kuom ne rojus? Vis dėlto daug nekantriau laukiu vyšnių sezono. Pirkti atostogų bilietą į Bulgariją jau nuo gegužės verta vien dėl šių gigantiškų, saldžių, ne tik raudonų, bet ir baltų kaulavaisių (nuo vaikystės šventai tikėjau, kad vyšnia yra uoga, iki kol neprireikė apie jas kiek smulkiau kalbėti angliškai - deja, bet liežuvis nesivertė cherry vadinti nei berry, nei fruit).
Apsiperkant tiek parduotuvėse, tiek turguje, visuomet patartina atkreipti dėmesį, už kokį kiekį produkto nurodyta mokėtina kaina. Čia retai rašoma kaina už 1 kg, dažniausiai stengiamasi gudrauti ir nurodomi žymiai mažesni skaitmenys už 100 g, puskilogramį ar vienetą (čia daugiausia nesusipratimų man pačiai yra kilę su agurkais ir baklažanais, pavyzdžiui, šiandien turguje 1 kg agurkų kainuoja 1,5 levo, tuo tarpu "Lidl'e" vienas agurkas kainuoja 0,99 levo).
Pačių įvairiausių prieskonių kainos turguje nedidelės - ryšulėlis laukinio česnako kainuoja vos 1 levą, mažesnį ar didesnį maišelį čubricos galima įsigyti atitinkamai už vieną ar porą levų. Čubrica - kvapni prieskoninė žolelė, primenanti mūsiškąjį čiobrelį, tačiau tai nėra tas pats.
Įvairiaspalvės gėlės ir jų puokštės Bulgarijos miestų gatvėse praeivius džiugina ištisus metus, tad štai toks vaizdas gatvėse yra visiškai įprastas. Pakomentuoti norėtųsi tik, mano galva, liguistą bulgarų norą tas dailias gėles pakuoti į pigų blizgų popierių ar bent aprišti visokiausiomis juostelėmis. Bet čia jau ryškėja tikri kultūriniai skirtumai: mes šiukštu gyviesiems nedovanojame chrizantemų, prieštaringai vertinamos ir lelijos. Šiugždantį peršviečiamą popierių naudojame tik gėlėms laikinai supakuoti. O Bulgarijoje viskas kiek kitaip - chrizantemos bus mielai priimtos. Beje, skiriasi ir puokščių forma, dažnai kuo didesnio skersmens, tuo geriau. Mažumėlę panašūs į laidotuvių vainikus, ar ne? ;)
Moterų turguje prekiaujama ne tik vaisiais ir daržovėmis, bet ir mėsa, žuvimi, pieno produktais, taip pat pigiais drabužiais ar smulkiais namų apyvokos reikmenimis. Tačiau apie tai - kitą kartą. Šiandienis mano apsipirkimas baigėsi gana simboliškai, graužiant šiltutį геврек. Kalbant buitiškai, tai pati primityviausia baronka, be jokių priedų, iš pačios paprasčiausios tešlos. O norint parodyti kultūrinį ir kulinarinį išprusimą, šią baronką reiktų vadinti žydišku beigeliu, mat prieš kepant tešlainis apiplikomas. Beje, jais prekiaujama neregėto mažumo kioskelyje, o eilutė rikiuojasi per keletą metrų. Bulgarai po 0,5 levo perkasi po vieną-du beigelius ir kramsnoja čia pat, gatvėje. |